vėžys

vėžỹs sm. (3) KBII68, LsB300, Š, Rtr, K.Būg, P.Skar, RŽ, DŽ, FrnW, (4) Kpč, Azr, vė́žis (1) Dgp; Sut, ŠT112 1. SD313, R, MŽ, MŽ308, I, S.Dauk, M, Mt, L, LL202, Rtr, BŽ479, KŽ, DrskŽ, Štk, Yl, Tl, Akm, Škt, Pkr, Jdp, Aln, Antr, Iš, Gs, Nm, Sn, Smln zool. šarvuotas dešimtkojų būrio vėžiagyvis su žnyplėmis ties galva (Astacus): Upinis vėžỹs (A. fluvialis sive potamobius) NdŽ; E. Upės vėžys B. Siauražnyplis vėžỹs (A. leptodactylus) DŽ¹. Vėžys ilgažnyplis (A. leptodactylus) – paprastojo vėžio atmaina rš. Vėžių̃ eina vėžiaut Pb. Plačiažnyplis vėžỹs (A. astacus) DŽ¹. Vėžys vienuolis (Eupagurus bernhardus) S.Mast, E, Rtr, LTE XII198. Jūrų vėžỹs (Cancer pagurus, krabas) NdŽ; B821. Akmens vėžys B821. Akmeninis vėžys (A. torrentium vel A. saxatilis) – mažas vėžys, auga akmeninguose šaltuose šaltinių upeliuose rš. Vėžio žnyplės R231, MŽ309. Vėžio žirklės R231. Kevalas vėžio R231, MŽ309. Vė́žio išnara NdŽ. Vė́žio pelekas NdŽ. Vė́žio girnos (du kalkinių druskų akmenėliai, atsirandantys vėžio skrandyje prieš numetant šarvus) K. Vėžio akmuo N. Vė́žio girna KŽ; N. Jei įkris kas į akį, tuo vė́žio girnikę įleis, ka išimtum, i vaikščios po akį, kol tą dulkelę iškrapštys End. Vėžỹs atbuleikis J. Vėžiaĩ atgalion eina Šùmskas. Vė́žio akys subinė[je] Erž. Kažin del ko vėžỹs neita paakiuo, bet atbulas? Plt. Tie svirpliai dugne buvo, nupampę tokie, išsiplėtę – cieli vėžiaĩ Kl. Vėžio grobis – visokie smulkūs gyviai: vandens vabzdžiai, žuvelės, bet labiausiai jis mėgsta gaišeną rš. Vėžiaĩ testova tik upės[e], po kriaušynais Brs. Čia buvo tas upis, vėžių̃ didliai daug buvo kitą kartą Plt. Ale buvo vėžių̃, pilkavo teip po akminims, po tiltais Vž. Dubysoj vėžių̃ buvo kai varlių Ar. Vėžių̃ Nevėžy būdavo sočiai: urvuos įkiši ranką i ištrauki Mžš. Pakraščiuos ežero prie velėnom būdavo vėžių̃, o dabar daug metų nesmato Mlt. Buvo vėžių, buvo, o dar̃ nėra: kap tik žirniai žydi, tai jiej an krašto Rud. Vėžių̃ buvo visur, gaudė gaudė Vžn. Tuos ežerus nusausina, tai vėl užleidžia [vandeniu], tai prapuolė ir vėžiaĩ Dg. Vėžių̃ pirma buvo daugel, o dar̃ išsivedė vėžiaĩ Btrm. Tiek vėžių̃ buvo, kas vėžiùs tep ižnaikė? Azr. Sugoviau vė́žį Kb. Vėžių̃ tikrai ka mes buvom šmotą prigaudę tų Šts. Būlavo, vaikami parneša viedrą vėžių̃, iššutinu Kpč. Žolėse vandeny ma[n] terp rankų papuolė vėžỹs, i da toks didelis, juodas Jrb. Liuobam akminį paritinti, vėžỹs besąs, čiupt, i sugrobsiam Žd. Nakčia gaudavom vė́žius su balanom, su kūliu: parsinešdavom po šešiasdešimt vėžių̃ Kkl. Užsidegdavom buntą šiaudų: eidavom vėžių̃ gaudyt Skdv. Vyrai su ugnia vakare vė́žius gaudo Gg. O teip buvo: nusilupai varlę i gaudai vė́žius Vž. Eini požere, velėna kelias, kabliais atverti velėną ir renki vė́žius Ob. Į vėžius neesu ejusi, vėžiūse neesu buvusi (nesu vėžiavusi) Šts. Labai karpo pirštus vėžỹs Dv. Vėžỹs ka nutvėrė už rankos – kruvinai gnyba Krž. Kur didesnis vėžỹs, tai įžnimba gerai Kdn. Vė́žius laikė sausosa samanosa (parduodant) Vdn. Po kapeikai mokėjo vė́žiui, o kapeika – pinigai dideli Sug. Kaina būdavo: kaip kiaušinis, teip ir vėžỹs Kkl. [Virtas] vėžỹs raudonas kap grambuolys Vlk. Vė́žio mėsa net saldi Klt. Kokiam te baliui atanešė vėžių̃ sriubos samtelį Ant. Vėžių̃ kotlietą tokį parneš, iš vė́žio, liuob anam kotlietus tokius dirbs, tam grapuo Trk. Jei vėžiai išeina į krantą, lauk audros su perkūnija ir lietumi MTtV19. Reik žalio vėžio sudaužyti ing tešlą ir duoti karvei (kai karvės pienas pagedęs) LMD. Po gilius klanus ir didžius tvanus vėžys pakerė[je], nebo[ja] meškerės D103. Aš eisiu vėžiu (atbula) ant visų keturių, o tu įsitverk mano galvos LTR(Ukm). Dievas sako: – Vėželi, še ir tau akeles po vandenio lakstyti, kad ir mažas. Bet vėžys piktai atsakė: – Kišk į subinę savo akes, mun nereik LTR(Pp). Vėžys, nieko nematydamas, ėmė atžagariai vaikščiot LTR(Auk). Kožnam vė́žiu abejosna žnyplelėsna įdėjo po žvakelę ir paleidė (ps.) Sb. Varlės su žuvimis, vėžiaĩ su savo vėžýčiais, ir kas dar daugiaus po ledu gyvendami snaudžia, ar kas giriose sumišai bėginėdami vargsta, vislab rods žiemos čėse savo pašarą randa K.Donel. Kviečiai irgi plaukė, kaišiodami akuotus iš bamblio, lyg vėžiai savo ūsus iš paskriaudės M.Katil. | prk.: Prapjaus i užsiūs: pasižiūrės, mažu jau tę vėžỹs rėplioja Plv. ^ Atbulas kaip vėžỹs Imb. Atbula eina kai vėžys N. Parašė kaip vėžio koja Zr. Atbulas turi eiti kaip vėžỹs rugius rinkdamas Všv. Kap vėžỹs eina atašikiniai Ml. Aš moku plaukt atapakalias kai vėžỹs LKT318 (Avl). Aš nemoku roplom ravėt kaip vėžỹs Pl. Vos tik sujudu, čežu kai išvirtas vėžys J.Mik. Raudonas kai vėžỹs iš sarmatos NmŽ. Tu kaltas, kad paraudai kap vėžỹs keptas Pls. Raudonuoja lyg nuplikytas vėžys LTR (Auk). Užšnekyti iš netyčių lietuviškai, ypač draugystėje svetimšalių, paraudonuoja lyg šutintas vėžys V.Kudir. Tai girdėdamas, žmogus sukaito kaip vėžys keptas ir nosį nuleido Tat. Benučiui nėra kur dėtis, nuraudo visas kaip vėžys J.Ap. Sveikas, atsakė raudonas kaip vėžỹs Krš. Išsivanosi taip, kad raudonas išeisi kaip vėžỹs Akm. Supykęs paraudonuo[ja] kaip vėžys išvirtas Krtn. Jau prisisprogai, raudonos akys kai vė́žio Bsg. Ko tu čia kemerojies kai vėžys prieš balaną Prng. Ko čia šiaušys kaip vėžys priš perkūniją Rt. Jau toki bobų mada: ka tik kas, i pasiunta čežėt kaip vėžiaĩ terbose Trk. Šu šu šu kaip vėžiaĩ po terbą, taip ir eina liežuviai Krš. Bobos šnabždėjo po kertes kaip vėžiai terboj Žem. Vėl grįš kap tas vėžỹs (sakoma apie dažnai keičiantį nuomonę) Pv. Prasta naujyna zuikiu lekia, o gera vėžiu slenka LTR (Vdk). Traukinys šliaužia vėžio greičiu I.Simon. Jau nueina kambainas kaip vėžys [i](aplūžęs) Akn. Žemaitis kaip vėžỹs vis antraip Krš. Gentinis apšvietimas tiktai tėviškoje kalboje gal prigulinčiai pirmyn žengti, kitaip eina kaipo vėžio žingsniu A1884,331. Bene sugaus vėžys zuikį VP9. Vėžỹs seka tėvo taku Ėr. Vėžỹs vis dumblan kapstos JT239. Ir vėžys kytras, kol nepakliūna LTR (Grk). Po vėžiui i ragutelės (žnyplės) Tvr. Visi eina pirmyn, vėžỹs tik atgal An. Šikinėn vėžių gaudyt eisi! (niekur neisi, neleidžiu) Ds. Nepersk vandenin ir nebaidyk vėžių! (sakoma gąsdinančiam) Rk. Vėžys važinėjo, šuva bėginėjo, nei vėžio vėžių, nei šunio pėdų (laivas plaukia) Rš. Vė́žio kojos, eglės šlaunys, nosis klevo (žagrė) Slk. 2. žr. vėžiukas 1: Silkių maistas yra jūrių mažieji vabalėliai, ypačiai mažieji vėžiai Kel1852,150. 3. Srj prk. priešgyna: Tokie vėžiaĩ seni žmonys Krš. Tas vėžỹs niekad nenusileis, nors ir kažką darytum Krp. 4. Ch¹2PvTm2,17, D.Pošk, L, J.Jabl, Rtr, BŽ479, KŽ, ŽŪŽ163, LTEXII198, Plšk, Jdr, Vž, Gršl, Šts, Trk, Als, Rdn, Pvn, Šauk, Nmk, Vdk, Bsg, Ėr, Slč, Svn, Sl, Č, Trgn, Str, Kb med. piktybinis auglys (cancer): Vė́žio liga NdŽ. Plaučių vėžỹs (carcinoma pulmonum) DŽ. Kaminkrėčių vėžỹs (carcinoma asbolicum) MedŽ. Spenelinis vėžỹs (carcinoma papillare) MedŽ. Gleivinis vėžỹs (carcinoma muconum) MedŽ. Votis vėžiu vadinama SD83. Vočia, vėžiu gadinuosi SD83. Vėžys šiuo metu yra viena didžiausių žmonijos rykščių sp. Ir pagyvendavo suvirš šimtą metų, nė tų vėžių̃ būdavo, nė nieko Alz. Ką dar̃ ižgirsi: tam vėžỹs, tam vėžỹs, – i kol’? Grv. Kitas nėkas, ka miršta, kaip vėžỹs Skd. Dabar maro vieto[je] vėžỹs užėjo Brž. Seniau karštinė žmones iškasavodavo, dabar vėžỹs Km. Žiūrėk, vienan kaiman nesirgo vė́žiu, tai kitan ben penki Kpč. Dabar arba širdžia nugriūva, arba vėžỹs Slm. Jau tuo vė́žiu didliai daug miršta žmonių Krtn. Daba, klausykies – širdis, narvos, vėžỹs tas nelaimingas Vg. Kokios ligos pasiutusios vėžiaĩ! Šk. Vėžiù kiek čia ižmirė, vyrai krito kap lapeliai Lp. Kepenų vėžỹs buvo: gydės gydės, gydės gydės – niekas nišėjo Jrb. Ale turėjo ant plaučių vė́žį: kraujas kai šoko, ir nugriuvo ant kiemo Kvr. Iki kaulo visos mėsos krito, parašė, ka odos vėžỹs KzR. O gal to[je] lūpo[je] vėžỹs, ka vieniuoleka mėnesių neužgyna lūpa Akm. Jam vėžỹs buvo, žarno[je] buvo, pasturgaly Grnk. Palengva iro sveikata, ir galop kaulų vėžys paguldė ją į kančių guolį LKXX323. Atvažiavo jau nesveikas, jam papuolė vėžỹs, ir numirė Lt. [Sesers] gyvenimas nelaimingas: ir Dievas ataėmė jaunai vyrą, sūnų išleido, išmokino, ir tam pristojo galvoj, nu vėžỹs Šmn. Vėžỹs inskraustė žmogun, jau neišdabūdysi jo Aln. Jai įsibrovė vėžỹs, o to vė́žio mat neišgydo Mžš. Nustvėrė vėžỹs jį Klt. Ėmė sau vėžỹs apniko, tas vyras mirė Kal. Kaip puls man vidun vėžỹs, kaip reiks gulėt an patalo, tai kaipgi bus? Ant. Daba tie vėžiaĩ žmonis kerta, anksčiau – džiova Yl. Vėžỹs papjovė seserį ir brolį Kvt. Vėžỹs suvyniojo moteriškę Ūd. Kad vėžỹs, būt greito pasmaugęs, anas dantysen nedaboja Švnč. Vėžỹs greitai nuraško žmogų Krs. Ka tik vėžỹs skrandė[je] y[ra], i rieta į kupetą Yl. Gerklę sopa, mažu kokias vėžỹs graužia Kpč. Vėžỹs Melaniją suvalgė suvis Dglš. Ir akuratnai jis (vyras) numirė: kraujo vėžỹs, kraują išlėjo Sn. Guzas buvo pažaste, vėžỹs Jd. Niekur tų vėžių̃ nebuvo, ant burnos tik Kpč. Sako, vė́žiu sergantys išgeltę būva ligoniai, o jam nepripažino vė́žio Krs. Pamilija (instr. sing.) vėžỹs eina (paveldimas) Strn. Jug vė́žį nežinai a turi, a neturi, ans tik pasirodo priš mirtį End. Nuogi groblai, mėsa nuėsta vė́žio Žl. Eik tu, kažno jau iš jo ar kas bus: valgyt negali, ar ne vėžỹs? Slk. Žmones serga vė́žiu daugiausia nuog šitų trąšų Jz. Žmonės valgo pamidorus, todėl vė́žiu serga Snt. Sako, ka tas vėžỹs yr iš išgąsčio Yl. Gėrė, vė́žį insvarė Aln. Sako, kai pameti vė́žį, ir jis pasmirsta, tai musia užtupia an vė́žio, paskui an žmogaus – ir žmogus gauna vė́žį (ligą) Dkš. Broniai kad įsimušė galvon, kad jai vėžỹs Slm. Nuo vė́žio kempinė beržo gerai gert Šd. Rauginti kopūstai yra vaistas nuo vėžio LTR(Ar). Liūne yra šaknys kap vėžỹs – tai nuo vė́žio Grv. Kraujažolės labai gerai, nat vė́žį pribloškia Mrc. Kirmis didelius nuodus tura, ans vė́žį užgesina Plt. Par ką vė́žis yra, gerti varnalėšas Dgp. Jam tą vė́žį numarino, i jis sveikas dabar Rg. Rado [gydytojai], kad par karvėm vėžỹs Grd. Visa giminė vėželiù numirė Šln. Dar̃ pas mus jaunas žmogus numirė iž vė́žio DrskŽ. | prk.: Dabar tie naudininkai ne vietoj yra tikras mūsų rašomos kalbos vėžys KlK45,27(J.Balč). ^ Dvarai, akalicijos ir miesteliai yra kaip vėžio liga žmogaus kūne, jie išėda mūsų kalbą A1884,367. 5. LEXXXIII 492, DŽ¹, Rš biol. tokia augalų liga: [Augalų] vėžys – liga, sukeliama kai kurių parazitinių grybų, patogeninių bakterijų BTŽ. Vėžys pasireiškia arba auglių (gumbų), arba atvirų, ilgai negyjančių žaizdų susidarymu BTŽ. Bulvių vėžiu serga karklavijas ir juodoji kiauliauogė rš. Bakterinis pomidorų vėžys T.Ivan. Vėžys – paplitusi dobilų liga rš. Vėžys (Selerotinia trifoliorum) yra viena pavojingiausių ankštinių žolių ligų rš. Obelų paprastasis vėžys (Nectria galligena) rš. Vėžys greičiausiai užpuola šalčio nusilpnintus vaismedžius rš. Paprastuoju vėžiu medžiai apsikrečia tik per mechaninius žievės sužalojimus rš. Medis pakumpęs: vė́žio ligą turia LKT241 (Žml). Tos obelės suėstos vė́žio Krš. [Nuo drėgmės augymės] tujau savo jaunybė[je] randas ligotos, negalinčios ir nukvėžusios, gauna vėžį ir tujau gaišta S.Dauk. 6. NdŽ, KŽ, Vyž, Up, Žr, Grg arklio kanopos minkštoji dalis, varlė: Muno arklys pradėjo raišti, dėl to kad akmenukas įsrigo į posnagos vė́žį Jn(Kv). Pilnakojuo arkliuo nesegtam kliudo bėgti pusnagų vėžiai Tl. Arklio vėžys kliūna į žvyrus, arklys tupiniuo[ja] vieto[je], kojos pabūgsta Šts. [Arklio] vėžiaĩ išimti kaip abrinai Krš. Pakėlę arklio koją, apžiūrėkime vėžį pusnagos rš.

◊ kaĩp vėžỹs su mielė̃m; LTR(Šd) apie lėtai einantį: Velkas kaip vėžys su mielėm LMD(Šl). vėžỹs nuė̃jo mielių̃ apie neskubantį atlikti užduoties: Sulauksi! Nuėjo vėžỹs mielių̃ Grk. vė́žį (vė́žius) kèpti raudonuoti iš gėdos: Neisiu aš už tavi vė́žio kèpti Šts. Tik aš vienas vis kepiau vėžius ir per ašaras šypsojaus A.Vien. Nenorėjai vėžių kepti, nereikėjo meluoti Krkl.